| Projekto pavadinimas | „Pameistrystė – nauja galimybė man!” |
| Projekto Nr. | 10-010-J-0001-J05-00001 |
| Projekto pradžia | 2025 sausio mėn. |
| Projekto pabaiga | 2025 liepos 31 d. |
| Projekto vykdytojas | Kauno taikomosios dailės mokykla |
| Įgyvendinančioji institucija | Europos socialinio fondo agentūra |
| Projekto tikslas | Padidinti profesinio mokymo patrauklumą bei jo atitiktį darbo rinkos poreikiams skatinant profesinių mokyklų mokinius mokytis pameistrystės forma. |
| Projekto rezultatai | JP projekto veikla – profesinio mokymo pameistrystės forma įgyvendinimas smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) įmonėse.JP projekte dalyvaus 11 profesinio mokymo įstaigos mokiniai, kurie buvo priimti mokytis pagal visą formaliojo pirminio arba tęstinio profesinio mokymo programą ir pabaigs mokymus pameistrystės forma. Pameistrystės bus įgyvendinamos SVV įmonėse, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys ir kurios atitinka SVV įmonės statusą.JP projekte numatyta, kad bent 40 proc. mokinių, priimtų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pameistrystės forma, mokysis pagal programą, orientuotą į skaitmeninių kompetencijų ugdymą. |
| Finansavimas | Projektui skirtas finansavimas 52 521,90 Eur Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis. |
| Projekto koordinatorius mokykloje | Raminta Gavėnavičienė, projekto vadovė, taikomosios dailės skyriaus vedėja |
Projekto veiklos
2024–2025 metais pagal pameistrystės mokymo programą mokėsi 11 mokinių, pasirinkusių juvelyro, keramiko ir vizualinės reklamos gamintojo modulines profesinio mokymo programas. Pameistrystės mokymo forma pasirodė itin naudinga tiek mokiniams, tiek darbdaviams. Mokiniai turėjo galimybę mokytis realioje darbo aplinkoje, taikyti įgytas teorines žinias praktikoje, tobulinti profesinius įgūdžius ir geriau pasirengti savarankiškam darbui.
Darbdaviams pameistrystė suteikė galimybę prisidėti prie jaunųjų specialistų rengimo, formuoti jiems reikalingas kompetencijas, užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų rengimą pagal realius sektoriaus poreikius bei stiprinti bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis. Tokia mokymo forma padėjo užtikrinti glaudesnį ryšį tarp mokymo įstaigos ir darbo rinkos, skatino praktinių gebėjimų ugdymą bei profesinio mokymo kokybės gerinimą.
