| Projekto pavadinimas | Pedagogų pasiruošimas kitų kultūrų ir socialinės atskirties mokymui |
| Projekto Nr. | 2019-1-LT01-KA102-060427 |
| Programa | ERASMUS+ KA1, Profesinio mokymo mokinių ir darbuotojų mobilumai |
| Projekto pradžia | 2019 12 mėn. |
| Projekto pabaiga | 2022 12 mėn. |
| Projekto partneriai | · Vilniaus technologijų mokymo centras (dotacijos gavėjas) · Kauno taikomosios dailės mokykla· Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras · Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla · Vilniaus miesto psichologinė-pedagoginė tarnyba (PPT) |
| Projekto dalyviai | Įvairių sričių švietimo bendruomenės nariai: psichologai, socialiniai pedagogai, profesijos mokytojai, kiti pedagoginiai darbuotojai ar švietimo vadybininkai |
| Projekto koordinatorius mokykloje | Projekto vadovė Raminta Gavėnavičienė |
| Projekto tikslas | Lietuvos profesinio mokymo įstaigose kurį laiką jaučiama ir pastebima tendencija, jog daugėja imigrantų, panorusių mokytis amato ir įsitvirtinti šalies darbo rinkoje, plečiasi kitų kultūrų mokinių ratas ugdymo institucijose, daugėja socialiai pažeidžiamų asmenų, tai yra mokiniai iš asocialių šeimų, vaikų globos namų, buvę kaliniai. Todėl natūraliai susiduriama su problema – pedagogų kvalifikacijos trūkumas sėkmingai integruojant minėtų grupių asmenis į mokymo(si) procesą. Prognozuojama, kad ateityje socialinės atskirties ir kitų kultūrų asmenų skaičius profesiniame mokyme augs, tad įvardyta problema tik aštrėja. Esminis projekto tikslas – pasiruošti ir vykdyti socialinės atskirties ir kitų kultūrų asmenų integraciją į Lietuvos profesinį mokymą, pasisemti žinių ir praktinių gebėjimų iš patirtį turinčių ES šalių. Tai tęstinis šio konsorciumo projektas, kuris buvo inicijuotas ir vykdytas prieš trejus metus, tačiau įvertinus projekto rezultatus po dvejų metų buvo nuspręsta tęsti projektą platesniu mastu, atsižvelgiant į tai, kad vien Vilniaus technologijų mokymo centras prisiėmė atsakomybę apmokyti 70 neįgaliųjų, čia mokosi apie 50 kitataučių, nemažai našlaičių. Panaši situacija ir kitose mokymosi įstaigose. Siekiami projekto rezultatai atspindi unikalias projekto dalyvių įgytas žinias ir sukauptą patirtį, patobulintus tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, aukštesnę specialistų motyvaciją ir platesnį akiratį. Profesinių mokyklų bendruomenės projekto metu yra įgalinamos plėsti ryšius su kitomis panašių interesų turinčiomis mokyklomis, dalytis gerąja patirtimi. Tikimasi pasiekti tokį metodinį ir psichologinį projekto dalyvių pasiruošimą, kuris lengvai būtų transformuojamas Lietuvos profesinio mokymo institucijose organizuojant sėkmingą socialiai pažeidžiamų ir kitų kultūrų grupių integravimą. Ši kompetencija yra būtina siekiant gerų mokymosi rezultatų, lengvo prisitaikymo darbo rinkoje – tai prielaida sėkmingai save realizuoti mokiniams, kurie dėl savo socialinės padėties ir kultūrinio svetimumo turi mažesnes galimybes. |
Projekto vykdymas
Kauno taikomosios dailės mokykla – atvira kaitai, naujoms iniciatyvoms, dalyvauja šalies ir tarptautinėse projektuose. 2021 m. liepos 18-25 d. mokytojos Kristina Stankuvienė ir Jūratė Stankuvienė dalyvavo tarptautiniame ERASMUS+ projekto „Pedagogų pasiruošimą kitų kultūrų ir socialinės atskirties asmenų mokymui“ Nr. 2019-1-LT01-KA102-060427 mobilume. Šio projekto vykdymui buvo pakviesti keturių mokyklų pedagogai, iš jų ir mūsų mokyklos mokytojos. Projekto tikslas, – pasiruošti vykdyti socialinės atskirties ir kitų kultūrų asmenų integraciją į Lietuvos profesinį mokymą, pasisemti žinių ir praktinių gebėjimų iš patirtį turinčių ES šalių.
Portugalijos Aveiro profesinė mokykla, – šiuolaikiška, didelę patirtį turinti profesinė mokymo įstaiga. Puiki edukacinė aplinka, atviras, šiltas bendravimas ir gebėjimas perteikti gerąją ugdymo(si) patirtį sužavėjo visus stažuotės dalyvius.
Kaip ugdyti žmonių sąmoningumą, mažinti atskirtį visuomenėje, sudaryti galimybes tobulėti visiems bendruomenės nariams, integruoti socialinės atskirties ir kitų kultūrų asmenis į profesinį mokymą? Stažuotės metu galėjome diskutuoti, keistis patirtimis, tobulinti bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti, – sako lietuvių liaudies patarlė. Dėkojame visiems, kurie kūrė šį projektą ir leido naujai pažvelgti į kultūrų įvairovę, pažinti tikrąją Portugaliją, jos žmones, tradicijas ir papročius, pajusti šalies dvasią.
2022 m. sausio 23 – 30 d. Menų ir dizaino mokymo centro pedagogės: auklėtoja G. Ringailienė ir mokytoja D. Šilinskienė dalyvavo II mobilume Vokietijoje Erasmus+ projekte ,,Pedagogų pasiruošimas kitų kultūrų ir socialinės atskirties asmenų mokymui“, pasisemti žinių ir praktinių gebėjimų dėl socialinės atskirties ir kitų kultūrų asmenų integracijos į Lietuvos profesinį mokymą iš patirtį turinčių ES šalių.
Pirmą vizito diena prasidėjo GEB ofise, kuriam vadovauja Gunther‘is Ring‘as. Projekto dalyviai buvo supažindinti su vizito programa bei Vokietijos švietimo sistema. Kiekviena Vokietijos žemė, kurių yra 16 – ka, turi savo švietimo sistemą. Atskiros žemės atsako už mokyklas ir švietimo sistemos administravimą. Po to sekė apžvalginė ekskursija pėsčiomis po Berlyną.
Projekto metu buvo apsilankyta Ernst – Litfass mokykloje, kurioje mokosi skirtingą išsilavinimą turintys mokiniai. Žemesnio išsilavinimo mokiniai čia gali mokytis pameistrystės: dvi savaitės įmonėje ir viena savaitė teorijos mokykloje. Taip mokiniui garantuojama darbo vieta įmonėje. Buvo įdomu pasižvalgyti po mokyklos klases ir dirbtuves, kurias aprodė mokyklos vadovas.
Susitikimas su Berlyno švietimo, jaunimo ir šeimos departamento atstovėmis vyko nuotoliniu būdu. Magdalena Wiazewicz, kuri atsakinga už integraciją, papasakojo apie jų rengiamus projektus.
Organizacijos: „Dutti – Treff“, „Refugio Berlin House“ – tai centrai, kurie įvairiomis veiklomis siekia suburti ir integruoti nesvarbu kokios lyties ar amžiaus žmones, kokios religijos ar iš kokios šalies jie bebūtų. Dutti-Treff – Verner Duttman gyvenvietėje veikianti organizacija, kurianti kaimynystės bendruomenę. „Refugio Belin House“ – apjungianti daug mažų organizacijų, padedančių žmonėms integruotis, skatinanti patiems rodyti iniciatyvą bei parodanti alternatyvius kelius migrantams, norintiems pradėti sėkmingą naują gyvenimą. Vizitai šiose organizacijose buvo labai informatyvūs!
Apsilankymo Mečetėje metu, maldos namų vadovas Imam pabrėžė, kad Sehitliko mečetė yra atvira visiems.
Laisvu metu buvo be galo įdomu aplankyti Berlyno katedrą bei sieną, Brandenburgo vartus, taip pat ir DDR muziejų, bunkerio ir žydų muziejus, kas išties paliko neišdildomus įspūdžius.
Menų ir dizaino mokymo centro Alytaus filialo praktinio mokymo vadovė Eglė Liškevičienė drauge su grupe pedagogų ir pagalbos švietimui specialistų iš įvairių Lietuvos miestų liepos 10-17 dienomis dalyvavo ERASMUS+KA1 programos projekte „Pedagogų pasiruošimas kitų kultūrų ir socialinės atskirties mokymui“ Barselonoje (Ispanija).
Vizito metu projekto dalyviai lankėsi Barselonos senamiestyje įsikūrusioje privačioje dizaino ir informacinių technologijų mokykloje Espai (Escola d‘informatica e disseny), kur susipažino su ugdymo proceso ypatumais, mokymo programomis, bendravo su mokyklos administracija ir studentais. Kadangi įstaiga atvira tik ispaniškai kabantiems asmenims, kiekvienas būsimasis studentas turi pirmiausia įsisavinti kalbos pagrindus. Mokykla specializuojasi medijų ir kompiuterinio dizaino kūrimo srityje. Sektina praktika – ieškančių darbo mokinių prtfolio duomenų bazės kūrimas, glaudus bendradarbiavimas su verslu.
Lankantis socialinės integracijos asmenims iš Lotynų Amerikos centre (Federacio d‘ Entitats Llatinoamericanes de Catalunyea) direktorius papasakojo apie šios įstaigos, atliekančios koordinuojančios institucijos vaidmenį, teikiant įvairiapusę pagalbą imigrantams. Svarbi vieta šiame centre teikiama atvykusių asmenų įtraukimui į savanorystės veiklas, kaip būdą greičiau integruotis visuomenėje, jaustis pilnaverčiais bendruomenės nariais.
Laisvalaikiu projekto dalyviai susipažino su miesto istorija ir kultūra, aplankė garsias Barselonos miesto vietas, muziejus ir meno galerijas, susipažino su išskirtinės Antonio Gaudi architektūros objektais, lynų keltuvu kėlėsi į Monserrat vienuolyną, esantį 725 metrų aukštyje, stebėjo Flamenko pasirodymą. Namo grįžo pasisėmę idėjų ir puikių įspūdžių, patobulinę bendrąsias, kalbos bei mokymosi mokytis kompetencijas.
Kitų kultūrų ir socialinės atskirties asmenų mokymas: ką pataria praktikai?
„Klasėje – kitos kultūros, kitakalbis, įvairių socialinių ar specialiųjų poreikių turintis mokinys. Ar esame tinkamai pasiruošę tokiai realybei?“ – retoriškai klausė konferencijos „Pedagogų pasiruošimas kitų kultūrų ir socialinės atskirties asmenų mokymui“ organizatoriai. Šiai diskusijai ir kolegialiam mokymuisi į Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centrą
(TECHIN) didžiųjų metų švenčių išvakarėse buvo pakviesti įvairių šalies mokyklų pedagogai ir švietimo specialistai.
Ugdymo principai „paraščių vaikams“ ir ne tik
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė – viena iš konferencijos pranešėjų – pasidalijo patirtimi, subrandinta darbo bendrojo ugdymo, profesinėje ir jaunimo mokyklose, kurią suguldė praėjusiais metais išleistoje knygoje „Paraščių vaikai“. Pastarojoje atskleidžiami aštuoni įtraukiojo ugdymo principai mokyklų vadovams, mokytojams, bendraujantiems su vaikais ir jų tėvais, kurių veiksmai dažnai netelpa į jokius įprasto – „patogaus“ – elgesio rėmus. Gimnazijos vadovė pranešime „Paraščių vaikas – kiekvienoje klasėje“ sudėjo šiuos akcentus, aktualius pagalbos mokiniui procese:
- 1. Pažinkite vaiko asmenines savybes.
- 2. Žinokite vaiko gyvenimo istoriją.
- 3. Patenkinkite bazinius vaiko poreikius.
- 4. Įtraukite į veiklas.
- 5. Pritaikykite tinkamus ugdymo metodus.
- 6. Užbaikite, išspręsti kiekvieną konfliktą.
- 7. Padėkite surasti nors vieną suaugusį žmogų, kuris patikėtų vaiku.
- 8. Venkite žlugdančio „mamizmo“ – ugdykite atjautą, bet išmokite gyventi su problema. Loreta Tamulaitienė (Evgenijos Levin fotografija)
Kiek kitu kampu į asmenybės ugdymą konferencijos dalyvius pažvelgti pakvietė TECHIN pilietiškumo pagrindų bei nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pagrindų mokytojas, majoras Aidas Gicevičius. Pranešime „Tvirtos ir valingos asmenybės augimas: kaip įgalinti sunkų jaunuolį?“ pedagogas atkreipė kolegų dėmesį į kariuomenės kaip visuomenės atspindį: „Kas yra kariūnų tiesioginiai ugdytojai? Tai – mes, mokytojai, kurių auklėtiniai vėliau įsilieja į Lietuvos karo akademijos ugdymo paradigmą.“
Majoro A. Gicevičiaus kalboje išryškėjo apibendrinimai, būdingi ir aktualūs puoselėti įvairaus pobūdžio švietimo įstaigose ir ugdomojoje veikloje, pavyzdžiui: lūkesčių piliečiui valdymas ir vertybių skiepijimas, elgesio ir kompetencijų dermė, individualūs iššūkiai charakteriui ugdyti, lyderystės skatinimas ir vadovavimo praktika, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, drausmė ir disciplinos ugdymas, komandinis darbas ir veikimas kartu, atsakomybė prieš save, šeimą, kolegas ir t. t.
Aidas Gicevičius (Evgenijos Levin fotografija)
Stebuklingų metodų nėra – reiks tiesioginio į(si)traukimo
Pastariesiems principams atliepė ne vienas konferencijos pranešėjas, pateikdamas pavyzdžius iš profesinės praktikos. Štai TECHIN socialiniai pedagogai – metodininkė Irina Krupovič ir ekspertas Tomas Morkūnas – akcentavo būtinybę kurtį individualų ryšį su mokiniu ir nuosekliai spręsti jo problemą, pavadindami tai „palydėjimu“. „Socialinio pedagogo darbe svarbu atlikti šiuos veiksmus: pirma – išsiaiškinti, kam ir kokia pagalba yra reikalinga, antra – rasti tarpininką, bendradarbį, pavyzdžiui, klasės (grupės) vadovą, su kurio pagalba galima sukurti klasės (grupės) socialinį pasą, trečia – pirmenybę skirti individualiam bendravimui su vaiku, nes grupiniai susitikimai, diskusijos yra tinkami bendram informavimui, bet ne problemos sprendimui,“ – atvejo vadybos rekomendacijomis dalijosi T. Morkūnas.
Irina Krupovič ir Tomas Morkūnas (Evgenijos Levin fotografija)
Individuliam dėmesiui pirmenybę teikė ir kolegialų bendradarbiavimą sprendžiant įtraukties problemas liudijo profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ gimnazijos skyriaus vedėja Kristina Ališauskienė. „Socialinės rizikos šeimos yra viena skaudžiausių modernios visuomenės problemų. Tiek Lietuvos vaikai, tiek užsienio šalių vaikai tokiose šeimose kenčia labiausiai. Svarbu laiku tokiems vaikams suteikti pagalbą,“ – savo pranešimą apie specialiųjų ugdymo(si) poreikių ir negalią turinčių mokinių profesinį mokymą pradėjo lektorė. K. Ališauskienė, lygindama mokymo centrų: Lietuvoje – „Žirmūnai“ ir Italijoje – „Instituto“ – praktikas išryškino ugdymo organizavimo ir tiesioginio darbo su mokiniais metodus.
Pasak pranešėjos, įtraukiojo ugdymo sėkmei užtikrinti ugdymo organizatoriai turėtų koordinuoti individualių ugdymo(si) planų mokiniui sukūrimą, pritaikyti aplinką mokinių baziniams poreikiams patenkinti, puoselėti kolegų vieni kitų palaikymo kultūrą. Tuo tarpu pedagogams aktualūs šie individualios ugdymo veiklos principai: įsiklausyti, būti kantriems ir motyvuoti, sukurti aiškias taisykles ir jų laikytis, „eiti mokinio žingsniu“, atsitraukti siekiant mokinio savarankiškumo, užsitarnauti pasitikėjimą, naudoti gausų vaizdinių mokymo priemonių arsenalą.
Kristina Ališauskienė (Evgenijos Levin fotografija)
Pasinėrimas ir panardinimas
Konferencijoje nuolat girdėtas naratyvas pažinti mokinį, žinoti jo istoriją ir individualizuoti darbą su asmeniu. Paties pedagogo ir ar pagalbos mokiniui specialisto pasinėrimas į istoriją su mokiniu bei jo paties panardinimas į integracinius procesus vaizdžiai buvo papasakoti kitų kultūrų ir kitakalbių mokymo patirčių kontekste.
Kanada, Jungtinės Amerikos valstijos, Nigerija, Egiptas, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Vietnamas, Izraelis, Rusija, Baltarusija, Ukraina – tai šalys, kurių kilmės mokinių pastarąjį penkmetį turėjo TECHIN. „Kalbos barjeras, švietimo sistemų skirtumai ir individualizuoto mokymo poreikis, sociokultūriniai skirtumai ir mokinio (ne)motyvacija,“ – iššūkiai, apie kuriuos pranešime kalbėjo mokymo centro sektoriaus vadovė Natalja Adulo.
Vieną iš jų – sociakultūrinę integraciją ugdymo organizatorė iliustravo musulmonės mokinės pavyzdžiu, kuomet lietuviams, mokykloje nepažinią islamo kultūrą pamėginta atskleisti socialinių iniciatyvų mokymo centre būdu. „Norėdami, jog mergina nesusidurtų su įkyriais žvilgsniais, nemaloniais komentarais, nesijaustų svetima, surengėme net keletą teminių renginių, mūsų atveju, padėjusių visai bendruomenei priimti iš pirmo žvilgsnio kitokius žmones. Pirmiausia, aktų salėje kartu su autore Neringa Rekašiūte atidarėme parodą „Islamas Lietuvoje“, pakvietėme bendruomenę į organizacijos „Islamas visiems“ paskaitą, o taip pat surengėme apskritojo stalo diskusiją su mokiniais bei mokinės šeima,“ – apie patirtį pasakojo N. Adulo.
Natalja Adulo (Evgenijos Levin fotografija)
Kita konferencijos pranešėja – Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo skyriaus vyresnioji metodininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Greta Botyriūtė Skiotienė skatino pedagogus empatiškai panaudoti mokinio istoriją, kurios kontekstas gali parodyti (ne)motyvaciją mokytis negimtąja kalba. „Man 12 metų, esu iš Prancūzijos. Mano mama pabėgo nuo tėčio, kuris ją mušdavo. Visai nenorėjau važiuoti į Lietuvą. Prancūzijoje liko mano draugai, su kuriais galiu kalbėtis prancūziškai. Pabėgti pavyko tik iš antro karto. Pirmą kartą tėtis baisiai sumušė mamą. Su mumis į Lietuvą atvažiavo ir mano jaunesnioji sesutė. Dabar gyvename pas senelius. Pradėjau lankyti Vilniaus lietuvių namus, kuriuose specialioje klasėje mokausi tik lietuvių kalbos. Man čia viskas nauja…“ – pavyzdį pateikė pedagogė.
Tokių mokinių motyvaciją sužadinti – sunkus iššūkis. Lituanistė pasidalijo keletu labiausia pasiteisinusių metodų. Pirmasis – sumuliacijos, kuomet lietuvių kalbos kitakalbiai yra mokomi skatinant juos atlikti kasdienius veiksmus: užsisakyti picą, paskambinti dėl būsto nuomos ar į autoservisą dėl mašinos remonto ir pan. Antrasis – imersijos metodas, paremtas pamokos dėstymu griežtai tik lietuvių kalba siekiant „panardinti“ mokinį kalboje, kurią mokosi. Trečiasis – patyriminės pamokos, kurioje atliekama praktinė veikla mokantis pagal situaciją reikalingų žodžių, frazių ir pan.
Greta Botyriūtė-Skiotienė (Evgenijos Levin fotografija)
Išeitis – mokyklų bendruomenės, nebijančios kreiptis pagalbos
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos atstovė, socialinė pedagogė Aurelija Zacharevičienė konferencijos dalyviams pristatė konsultacinių ir metodinių priemonių paketą, kuriuo gali pasinaudoti kiekviena pedagogų bendruomenė. „Suprasdama nerimą dėl artėjančių mokslo metų 2024-aisiais raginu nepasiduoti panikai: kviečiu kelti kompetencijas ir naudotis plačiu pedagoginių psichologinių tarnybų paslaugų spektru kiekvienoje savivaldybėje,“ – ragino specialistė.
Specialistai esant poreikiui gali konsultuoti mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, padėti spręsti nekasdieniškas ir konfliktines situacijas, mobilių komandų principu teikti skubią
pedagoginę psichologinę pagalbą bei vykdyti specialiųjų pedagogų konsultacijas gimnazijoms, kurios neturi šių specialistų. Pedagoginės psichologinės tarnybos taip pat organizuoja įvairių įvairių sričių pedagogų metodines grupes, atvejų aptarimus, mediacijas ir supervizijas, rengia metodinę medžiagą ir t. t.
Aurelija Zacharevičienė (Evgenijos Levin fotografija)
Konferencija organizavo Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras (TECHIN) pagal Erasmus+ projektą „Pedagogų pasiruošimą kitų kultūrų ir socialinės atskirties asmenų mokymui“ siekdamas pasidalinti projekto metu įgytomis patirtimis ir plėtoti pedagogų pasiruošimą mokyti kitų kultūrų ir socialinės atskirties asmenis. Projektą finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas remiant Europos Komisijai. Veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal „Erasmus+“ programą.
